- žiaudrus
- žiaudrùs, -ì adj. (4) Š, Rtr, DŽ, FrnW, NdŽ, KŽ; L
1. M žvarbus, šaltas: Oras žiaudrus kanda J. Žiaudrùs vėjas ėmė pūsti Všv. Kas dieną pustomi žiaudraus vėjo, rugiai ėmė vėl ruduoti ir retėti Žem. Miškai nuliūdę ir nusiminę barsto po kojų savo pageltusius lapus, nuogą ir rūsčią kaktą stato priešais žiaudraus vėjo Žem.
žiaudrù n. KŽ. žiaũdriai adv. Krš, žiaudriaĩ KŽ.2. BTŽ241,414 šiurkštus, kietas: Kas ne minkštas, tas žiaudrus, kaip drabužis, vilnų kuska, burna, linai J. Marškiniai žiaudrì buvo, atminu, kaip šepečiai DūnŽ. Pakulinis žiaudrùs, nugarą draskė DūnŽ. Kokios žiaũdrios sterblės buvo, rietai kruvini kaip jei buvo Varn. Lapas apvynių žiaudrus J. Žiaudrì linai, trūksta atsigulėjimo Užv. Oda pasiliekta suputusi su žiaudriais pasišiaušusiais plaukais rš. Ilgai trynė kaktą į savo ledinę, šiurkščią ir žiaudrią pirštinių vilną, tylom rydamas ašaras rš. | Auga šatrynojūse ir vietose žiaudriose P. | Akys iš nakties by prikimštos, tokios žiaũdrios P.Aviž(Krtn). 3. rupus: Tie miltai par žiaudrì putrai Užv. Tokių žiaudrių miltų ir duona žabarainė Šts. Žiaudri miltai tavo kankolynės, neskani Šts. 4. piktas, žiaurus: Ka koks žmogus žiaudrùs, lai eina Rt. Žiaudri likimo ranka juodu suartino trumpai valandėlei, kad perskirtų amžinai LzP. Persigando Katrė, matydama tokį žiaudrų motynos apsiėjimą Žem. Nurašė taip pat žiaudrią gromatą karaliui Jaugaliui S.Dauk. Nė vieno žodžio bjaurio, bodžio, žiaudrio negirdėjo Jzm. Jo kūdikystė buvo žiaudri, visai be tos jaukios šeiminės meilės V.Kam.žiaũdriai adv. DŽ, Vkš: Kitas jau žiaũdriai i paveizės Sd.5. BTŽ241,414 šiurkščiaplaukis: Žiaudrus [stiebas], plaukais miklais, ilgais parėsvais apsėtas P. Prijalka žiaudrioji (Viola hirta) P. Žiaudrioji taukė (Symphytum asperrimum) rš. 6. LL106 prk. nuovokus, įžvalgus.
Dictionary of the Lithuanian Language.